Raseiniai – Lubartovas – Draugystės tiltas

Pačioje gegužės mėnesio pabaigoje grupė Raseinių meno mokyklos Ariogalos skyriaus moksleivių ir pedagogų viešėjome Lenkijos Respublikoje, Lubartovo mieste. Vykome ten pakviesti miesto burmistro Kšyštofo Pašniko. Draugystė tarp Raseinių ir mūsų draugų Lenkijos Respublikoje, Lubartovo mieste, prasidėjo prieš porą dešimtmečių, kai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp miestų savivaldybių. Keitėsi nemažai delegacijų: sportininkai, meno kolektyvai, pedagogai ir daug jaunimo organizacijų. Mes vykome į svečius, jie vyko pas mus ir buvo priimti.

Gegužės 30–31 d. Lubartovo mieste vyko miesto šventės renginiai. Malonu, kad gavome burmistro Kšyštofo pakvietimą dalyvauti miesto šventės renginiuose ir pasirodyti vakarinėje koncerto dalyje kaip apšildanti grupė. Tuo mums buvo parodyta didelė pagarba. Į šventę vyko Ariogalos skyriaus vokalinis-instrumentinis ansamblis, vadovaujamas mokytojo, gitaristo Domo Ročkos, ir grupė moksleivių-instrumentalistų su savo specialybės mokytojais. Kartu važiavo ir rajono savivaldybės delegacija.

Ariogalos skyriaus moksleiviai pasirodė du kartus. Gegužės 29 d. turėjome didelį bendrą koncertą su Lubartovo miesto F. Šopeno muzikos mokyklos moksleiviais pas juos mokykloje. Keletą metų draugaujame ir, kaip sako šios mokyklos direktorė Marta Migal, „Draugystė tik stiprėja. Ji kaip plienas – grūdinasi“. Visada šaunu, kai turi draugų svetimoje šalyje. Muzikos mokykloje pasirodėme kartu su šios mokyklos jaunaisiais muzikantais. Moksleivių tikrai stiprus pasiruošimas ir atlikimo technika yra gerai išdirbta. Pasirodė pianistai, gitaristų ansamblis, vokalistai, F. Šopeno vardo muzikos mokyklos absolventė. Koncerto pabaigoje apdovanojome šeimininkus suvenyrais iš Raseinių krašto ir palikome Raseinių kepamos juodos duonos. Ji paklausi Lenkijoje, todėl jau žinojome, ką vežti dovanų. Mokyklos salė buvo pilna. Po koncerto šios mokyklos mokinių tėveliai ir pedagogai jau tradiciškai organizuoja mums vakarinį pasikalbėjimą ir pasidalijimą įspūdžiais bei įvairiomis patirtimis prie puodelio kavos ir arbatos. Susėdome, pasikalbėjome su mokyklos direktore Marta, kuri dirba čia jau 27 metus, mokinių tėveliais bei pačiais mokiniais. Jaunoji karta laisvai kalba anglų kalba, o vyresniesiems mūsų delegacijos nariams teko išversti, ką sako kaimynai lenkai. Tačiau tai nebuvo sunki užduotis, kai šį darbą jau dirbu 30 metų. Paprasta. Laikas prabėgo greitai, temo ir turėjome važiuoti į savo laikinos nakvynės vietą – viešbutį „Imperium“ Firlėjaus vardo gyvenvietėje. Tai puiki vieta poilsiui ir rekreacijai prie ežero ir šalia esančio pušyno.

Rytojaus dieną, gegužės 30 d., po pusryčių vykome į miesto aikštę generalinei repeticijai ir įgarsinimo derinimui. Mokytojas Domas dirbo tikrai įtemptai ir daugiau negu 12 val. per parą, nes pasiruošti ansambliui profesionaliai pasirodyti užima laiko, o pasiruošimo lygį gali įvertinti tik muzikantas-profesionalas ir nieku gyvu žmogus, nesusijęs su muzika. Vis dėlto, buvome vakarinėje koncerto dalyje prieš pagrindinės grupės pasirodymą. Delegacijos sveikino ir dėkojo miesto šeimininkui burmistrui Kšyštofui Pašnikui, džiaugėsi matydami vieni kitus. Ypatingai daug plojimų ir šypsenų sulaukė delegacijos iš kovojančios Ukrainos pasveikinimas miesto šventės proga. Dalyvavo dar ir vengrų delegacija. Visi seni draugai ir pažįstami. Po visų kalbų tvirtai žengėme į sceną, suteikėme savo pasirodymui žavesio, nuo scenos pasveikinau visus Lubartovo miesto gyventojus su jų švente, padėkojome už pakvietimą miesto burmistrui ir pradėjome savo pasirodymą. Publika sutiko mus šiltai. Daug plojo, šėlo. Matėsi, kad grįžtamasis ryšys yra. Tai skatino groti dar ir dar. Grupės lyderis Domas puikiai grojo ir dainavo kartu su ansambliu. Ypatingo dėmesio sulaukė vokalistės Aira ir Paulina. Puikiai gitaros partijas atliko gitaristė Elzė, perkusininkė Melita ir, be abejo, bosine gitara grojanti Mila. Pasirodymą finišavo daina iš grupės „Eagles“ repertuaro, kurią žino visa Europa ir pasaulis. Tai hitas – „Hotel California“. Aikštė ošė nuo ovacijų ir plojimų. Pasakėme „Ačiū“, neatsisveikiname, nes dar planuojame grįžti čia ir dar pagroti pasitaikius tinkamai progai. Kad pasirodymas buvo profesionalus, liudija faktas, kad kalbėdamasis su prie scenos esančiais roko muzikos profesionalais išgirdau, kad esame geras ansamblis ir galime siekti karjeros scenoje. Tai jau antras kartas, kai roko monstrai, scenoje grojantys virš 30 metų, sako, kad grupės lyderis Domas ir jo ansamblis – profesionalai. Maloniai skamba toks pagyrimas. Miesto burmistras asmeniškai pakvietė visą ansamblį į savivaldybę, kad galėtų padėkoti ir pavaišinti visus kava, arbata bei saldumynais. Išgirdome nuoširdžius plojimus ansamblio nariams. Tiesiog gera, kai esi pas draugus, pažįstamus, kurie vertina scenos meną ir mūsų įdėtas pastangas. Pasivaišinome ir išskubėjome į viešbutį, kur laukė vakarienė.

Išaušo sekmadienis, gegužės 31-oji diena. Laikas namo. Susitvarkėme savo amuniciją ir... dar pagrojome atsisveikinimui viešbučio kieme visoms ten esančioms delegacijoms ir, be abejo, mūsų išlydėti atvykusiems šeimininkams – burmistrui Kšyštofui, jo pavaduotojui Radoslaw, mūsų vizito organizatorei ir globėjai viso vizito metu – savivaldybės darbuotojai Aleksandrai. Plojo visi – delegacijos, viešbučio personalas, miesto šeimininkai. Tačiau kelias namo laukė mūsų. Priekyje – 555 kilometrai Raseinių kryptimi.

Visų koncertinėje išvykoje dalyvavusių Ariogalos skyriaus moksleivių, jų tėvelių ir pedagogų vardu sakome ačiū rajono savivaldybės vadovams – administracijos direktoriui Kęstučiui Užemeckui ir merui Arvydui Nekrošiui už skirtas lėšas transportui, nuolatinį dėmesį kelyje ir viešnagės metu. Telefonu buvo girdimas susidomėjimas, kaip mums sekasi. Sakome ačiū Lubartovo miesto savivaldybės burmistrui Kšyštofui  Pašnikui ir darbuotojams už apmokėtą maitinimą ir nakvynę. Vizitas baigėsi, kitas vizitas prasideda po metų. Laikas ruoštis jau dabar...

Dėkojame UAB „Romirbus“ vadovui ir kartu vairuotojui Romui Dubinskui, kuris mus saugiai nuvežė į Lubartovą ir parvežė namo atgal į Raseinius. Kelionė buvo saugi ir tobula.