Startavo Meno mokyklos ir organizacijos „Šviesos kalnas“ projektas ,,Kurk tvariau“

Spalio mėnesį Meno mokyklos mažieji mokinukai, mokytojos Rasa Štabokienė, Ieva Staliūnienė ir mokinių tėveliai susirinko jaukioje „Šviesos kalno“ erdvėje (vadovė Monika Vaznonė) bendrai kūrybinei veiklai su „Šviesos kalno“ vaikais – tvarumo projekto įgyvendinimui. Projektą įgalino patyrusios mokytojos Donvinos Dambrauskaitės rankos, kurios molio gabalą pavertė nuostabiais, gamtą tausojančiais muzikos instrumentais – švilpynėmis.

Pačių pasigaminti instrumentai padeda vaikams užmegzti gilesnį ryšį su muzika – grodami savo rankomis sukurtomis priemonėmis iš gamtinių žaliavų, jie patiria kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą. Vaikas, pamatęs, kad pats gali pasigaminti instrumentą, būna sužavėtas rezultatu. Tai padeda dar labiau pamilti muziką ir gamtą. Grodamas savo paties pagamintu instrumentu, jis pajunta, kad yra gabus, kūrybingas, o šis jausmas suteikia gerų emocijų ir pasitikėjimo savimi.

Vaikai natūraliai domisi pasauliu. Jie nori suprasti, kaip veikia gamta, kaip ją galima apsaugoti ir kaip jų veiksmai gali prisidėti prie teigiamo pokyčio. Tvarumo ugdymas per kūrybines veiklas leidžia vaikams ne tik įgyti žinių, bet ir praktiškai jas taikyti, ugdant atsakomybę ir empatiją gamtai.

Tvarumo jausmo ugdymas nuo mažens – esminis aspektas siekiant užtikrinti, kad ateities kartos galėtų gyventi sveikoje, subalansuotoje aplinkoje. Vaikai, kurie anksti įgyja supratimą apie aplinkosaugą ir tvarumą, dažniausiai tampa atsakingais ir sąmoningais suaugusiaisiais. Tai lemia keli svarbūs veiksniai.

Pirma, vaikai, mokomi apie gamtos išsaugojimą ir tvarumą, ugdo empatiją aplinkai. Šis jausmas skatina rūpintis aplinka ir kitomis gyvybės formomis. Suprasdami savo veiksmų poveikį gamtai, jie dažniau imasi iniciatyvų, mažinančių neigiamą aplinkos įtaką. Antra, tvarumo ugdymas padeda formuoti ilgalaikius įpročius. Kai vaikai mokomi rūšiuoti atliekas, taupyti vandenį ar energiją, tai tampa natūralia jų kasdienio gyvenimo dalimi. Tai apima ir sąmoningą vartojimą – gebėjimą rinktis tvarias prekes, palaikyti vietinius gamintojus ir vengti perteklinio vartojimo. Trečia, tvarumo ugdymas skatina kūrybiškumą ir inovacijas. Susidūrę su aplinkos iššūkiais, vaikai ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti savo poveikį aplinkai. Jų smalsumas ir noras eksperimentuoti gali virsti idėjomis, praverčiančiomis sprendžiant aplinkosaugos problemas. Be to, tvarumo ugdymas stiprina bendruomeniškumą ir socialinę atsakomybę. Dalyvaudami bendruose projektuose, vaikai išmoksta dirbti komandoje, supranta bendras vertybes ir atsakomybę už mus supančią aplinką. Tai padeda kurti stipresnes, tvarumo siekiančias bendruomenes. Visa tai rodo, kad tvarumo jausmo ugdymas nuo mažens yra ne tik naudingas aplinkai, bet ir būtinas vaikų asmenybės bei socialinių įgūdžių raidai.

Tvarumo  ugdymas yra svarbiausias veiksnys, nulemsiantis žmonijos ateitį: šiandieniniai vaikai yra būsimas žmonijos veidrodis. Nuo to, ko juos išmokysime šiandien, priklausys, kokia po 20–30 metų bus pasaulio visuomenė, jos vertybės ir gyvenimo būdas, koks bus pasaulis, kuriame gyvensime.